Apie poliuretaną

Griūk negyvas! Buityje apstu įvairiausių poliuretano putų atmainų, tačiau jos gyvenimo niekam neapnuodijo. Net porolonas, iš kurio gaminami čiužiniai, yra ne kas kita, o tas pats atvirų porų poliuretanas. Iš poliuretano gaminami baldai, žaislai, kempinės, maisto pakuotės, drabužiai, automobilių salono dalys. Tiesa yra ta, kad poliuretano putos jokio toksinio poveikio nesukelia net suvalgytos. Tačiau vartoti poliuretaną vietoj maisto kategoriškai nerekomenduojame – organizmui naudingų maistinių medžiagų jis tikrai neturi, o štai kaip šiltinimo sprendimas yra idealus variantas, savo sąvybėmis lenkiantis visas kitas šiltinimo medžiagas.

 

Nejaugi? Pirmiausiai, šį mitą paneigia jau vien tai, kad šiltinant uždarų porų poliuretano putomis pasiekiamas vientisas konstrukcijos sandarumas bei sutaupoma begalė tvirtinimo elementų, sandarinimo medžiagų, darbo, laiko ir, žinoma, piniginių išlaidų. Pasirinkus šį šiltinimo sprendimą taupomos ir erdvės – uždarų porų poliuretano putų šilumos laidumo koeficientas yra apie 40 – 60 proc. geresnis nei kitų šiltinimo medžiagų, todėl tą patį rezultatą garantuoja kone perpus plonesnis sluoksnis putų. Šiltinamą paviršių poliuretano putos padengia vientisu sluoksniu, todėl išvengiama parazitinių konvekcinių tarpelių tarp šiltinimo medžiagos ir pagrindo bei tarp atskirų šiltinimo medžiagos gabalų. Nė viena kita tradicinių šiltinimo medžiaga nepajėgi varžytis su poliuretano putomis ilgaamžiškumo ir kaštų atsiperkamumo požiūriais. Šiltinant naujus stogus ar perdengiant senus poliuretano putos gali sutaupyti iki 70 proc. jūsų pinigų, kuriuos išleistumėte pasirinkę kitas šiltinimo medžiagas.

 

Jau 50 metų gaminamų ir nuolat tobulinamų poliuretano putų šilumos laidumo koeficientas bei kitos fizikinės sąvybės bėgant laikui nekinta. Tuo tarpu kitas šiltinimo medžiagas veikia geoterminiai pokyčiai, krinta jų šilumos laidumo koeficientas, dėl to jomis apšiltintą pastatą jau po kelerių metų gali tekti šiltinti iš naujo. Iš visų šiltinimo medžiagų tik poliuretano putų eksploatacinių savybių deklaracijose nurodoma, kokios bus medžiagos šiluminės izoliacijos savybės po 25 eksploatacijos metų. Jei apšiltinant uždarų porų poliuretano putomis buvo kruopščiai laikomasi gamintojų rekomendacijų, ši šiltinimo medžiaga tikrai ištarnaus ir 50 metų. O gal ir ilgiau. Poliuretano atsparumo laikui ribos kol kas nežinomos – šiandien jos brėžiamos tokios, kiek yra metų pačiam produktui.

 

Stogo sijas bei kitas apšiltintas medines konstrukcijas pūdo ne putos, o drėgmė ir vanduo. Jei stogui šiltinti naudosite tinkamą putų rūšį – drėgmės visiškai neįgeriančias uždarų porų poliuretano putas, stogo sijų puvimas bus neįmanomas. Drėgmė paprasčiausiai išgaruos per tarpelius tarp uždarų porų. Tarpeliai tarp uždarų porų yra tokie maži, kad vandens molekulė pro juos nepraeina, prasiskverbti gali tik oras ir garas. Priklausomai nuo medžiagos tankio uždarų porų laidumas garui yra 2 - 3 kartus mažesnis nei medžio. Svarbu nepamiršti, kad jokiomis šiltinimo medžiagomis negalima šiltinti tarp sijų iš apačios po garui nelaidžiomis medžiagomis – ruberoidu ar skarda. Problemų, galinčių kilti dėl garų kondensavimosi, išvengsite laikydamiesi elementarios taisyklės – pasipriešinimas garams į lauko pusę turi mažėti.

 

Iš piršto laužtas įsitikinimas. Poliuretano putų sluoksnis gali sutrūkinėti tik vienu atveju – jei putos buvo išpurkštos nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Dėl nustatytų technologijų pažeidimų purškiant putas brokas gali išryškėti neprabėgus nei metams po darbų atlikimo. Nuo broko galima apsisaugoti paprašius purškėjų pateikti technologinę kortelę ar techninę specifikaciją, pagal kurią planuojama atlikti purškimo darbus.

 

Šis mitas niekada nevirs realybe, jei prieš atliekant šiltinimo darbus bus įsitikinta, jog medinių stogo konstrukcijų drėgnumo rodiklis neviršija nustatytų normų. Purškiant uždarų porų poliuretano putas ant drėgnų paviršių problemos išryškės iškart, nes vienas iš medžiagos komponentų sureaguos su paviršine drėgme ir poliuretanas atplyš per kelias minutes ar valandas. Purškiamos poliuretano putos, skirtingai nei kitos šiltinimo medžiagos, gaminamos ne gamykloje, o šiltinimo vietoje, todėl labai svarbu, kad jas gaminantys purškėjai laikytųsi gamintojo technologinių reikalavimų. Jų laikantis pagamintas produktas pasižymi ypač geromis sukibimo su paviršiais sąvybėmis ir yra pakankamai elastingas, kad kompensuotų stogo konstrukcijų judėjimą. Todėl medžio „vaikščiojimas“ niekaip negali įtakoti uždarų porų poliuretano sukibimo su šiltinamu paviršiumi. Jei poliuretano putų sluoksnis atplyšo, dėl to gali būti kaltas tik purškėjų darbo brokas.

 

Tarpai tarp uždarų porų poliuretano celių savo dydžiu yra artimi difuzinės plėvelės membranų dydžiui, todėl pats uždarų porų poliuretanas ir atlieka difuzinės plėvelės paskirtį. Iš vidinės pusės medis irgi būna padengiamas poliuretano sluoksniu, o viršutinė gegnės dalis lieka atvira po difuzine plėvele ir turi galimybę džiovintis.

 

Geriausias sprendimas - nešiltinti tiesiai ant stogo dangos, o šiltinimo darbus pradėti tik įrengus ventiliuojamą oro tarpą. Tačiau net ir tuo atveju, jei putos išpurkštos tiesiai ant čerpių ar šiferio, pakeisti reikiamas stogo konstrukcijas įmanoma be didelio vargo: norint atidalyti putų sukibimo juostą puikiai pasitarnaus senas pjūklas ar platus dailidės kaltas.

 

Jei bus atsižvelgiama į taisyklę, jog pasipriešinimas garams į lauko pusę turi mažėti, uždarų porų purškiamomis poliuretano putomis apšiltinta siena bus idealiai sandari, bet „kvėpuos“ – praleis drėgmę jos nekaupdama. Pasipriešinimui garams mažėjant į lauko pusę jūsų stogas bei sienos niekada neprisikaups drėgmės, šiluminė varža nesumažės, o sąskaita už šildymą neišaugs.

 

Purškiamos poliuretano putos turi nulinę kalorijų vertę, tad išalkusiems parazitams jos įdomios kaip mėsa vegetarams. O jei koks parazitas sugalvoja kyštelėti nosį į poliuretanu apšiltintą pastatą pasieškoti ten galbūt besimėtančių kaloringesnių trupinių, poliuretano putos tokiems ketinimams tampa rimta kliūtimi, kadangi yra gana tankios ir kietos. Dėl šių priežasčių parazitai poliuretano putomis apšiltintus statinius paprastai apeina pagarbiu atstumu.

 

Priklausomai nuo uždarų porų poliuretano putų sluoksnio storio 1 m² stogo gali „pasunkėti“ nuo 4 iki 11 kg. Kita vertus, šia šiltinimo medžiaga apipurkšta konstrukcija tampa vientisu monolitu, kurio galimos apkrovos pastebimai padidėja.

 

Poliuretano putos yra atsparios degimui bei įkaitimui ir atitinka visus degumo standartus. Tačiau visad egzistuoja tikimybė, kad, susidūrus su nepatikimais tiekėjais, jums gali būti bandoma įbrukti degias šiltinimo medžiagas. Geriausias būdas apsisaugoti nuo tokios apgaulės – paprašyti, kad prieš pradedant šiltinimo darbus būtų atliktas siūlomų putų degumo testas. Jei tiekėjai ketino pasipelnyti įbrukdami jums reikiamos degumo klasės neatitinkančias putas, prašymas atlikti degumo testą juos išbaidys, o jus apsaugos nuo galimos nelaimės.

 

Dar vienas niekuo nepagrįstas mitas. Iš tiesų, prie bet kokio paviršiaus sandariai priglundančios poliuretano putos yra idealus sprendimas ventiliuojamų fasadų apšiltinimui. Šia šiltinimo medžiaga įmanoma pastorinti šiltinimo sluoksnį ant laikiklių ir tokiu būdu sumažinti šalčio tiltelių poveikį bei garantuoti sandarumą visu šiltinimo plotu. Pastorintas šiltinimo sluoksnis kampuose, kurį paslėps apdaila, padės išspręsti ir geometrinių šalčio tiltelių problemą kampuose. Be to, poliuretano putų šiltinimo danga bus 50 – 100 proc. plonesnė, nei tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnis, kurio prireiktų tai pačiai varžai išgauti.

 

Taisyklės reikalauja, kad pastate būtų įrengtas adekvatus vėdinimas ir oro tiekimas, taip apsaugant stogo struktūrą nuo kondensavimosi. O būtent poliuretano putų panaudojimas ir sumažina kondensacijos tikimybę. Suformuotame putos darinyje tiesiog nėra oro tarpo, kuriame kondensacija galėtų kauptis.

Ar sutinkate, kad pastatas turi būti sandarus ir energetiškai efektyvus?

 

BASF "PU Elastospray" termoizoliacinė sistema - tai dvikomponentė purškiama poliuretaninė puta, skirta gyvenamųjų, ūkinių, komercinių pastatų, angarų, maisto produktų saugyklų, cisternų ar kitos paskirties statinių apšiltinimui. Šios medžiagos įrengimas suteikia galimybę lengviau kontroliuoti bei racionaliau naudoti energijos išteklius, prailgina statinių tarnavimo amžių bei pagerina jų komfortabilumą.

Privalumai:

• sandarumas;
• vienas geriausių rinkoje šilumos laidumo koeficientų - λ=0,021 m²K/W;
• uždaros poros suteikia putai atsparumą drėgmei;
• papildomai nereikia jokių izoliacinių medžiagų bei tvirtinimo elementų;
• medžiagos elastingumas užtikrina, kad esant nežymiai paviršiaus deformacijai puta netrūkinėtų;
• vientisumas –šiltinant susidaro vientisas besiūlis izoliacinis sluoksnis;
• sunkiai pasiekiamų statybinių konstrukcijų šiltinimas. Purškiant poliuretano putas nesudėtinga kokybiškai apšiltinti geometriškai sudėtingus mazgus, sunkiai prieinamas ar išgaubtas vietas;
• greitas įrengimas - per vieną darbo dieną apšildoma iki 200 m²;
• maksimalus šiltinimo efektyvumas su nedideliu izoliacinės medžiagos storiu.
• lengvumas - dėl nedidelio svorio statybinėms konstrukcijoms tenka nežymi papildoma apkrova, kuri užtikrina didesnį saugumą;
• ekologiška - nekenksminga žmogui ir aplinkai;
• sertifikatuota: Nacionalinis techninis liudijimas, priešgaisrinis sertifikatas (B_roof), CE sertifikatas ir kt.;
• atsparumas gražikams ir vabzdžiams, pelėsiui, grybeliui ir kt;
• ilgalaikiškumas: tyrimą atlikęs Vokietijos institutas patvirtino, kad po 29 metų iš šlaitinio stogo paimtas kietojo poliuretano šiltinimo medžiagos mėginys buvo visiškai funkcionalus ir visiškai atitiko savo deklaruojamas vertes.

Apšiltinimo darbus gali atlikti tik kvalifikuoti darbuotojai su specialia purškimo įranga. Tai užtikrina termoizoliacinio sluoksnio kokybę, ilgą tarnavimo laiką, tinkamą funkcionalumą bei deklaruojamų techninių savybių atitikimą.

 

Pagrindinis parametras, pagal kurį sprendžiama apie šiltinimo medžiagos efektyvumą, yra šilumos laidumo koeficientas. Uždarų porų poliuretano putų šilumos laidumo koeficientas yra 0,021, atvirų porų – 0,038. Svarbu žinoti, kad uždarų porų poliuretanas neįgeria drėgmės, o atvirų porų poliuretanas drėgmę įgeria. Todėl atvirų porų putomis apipurkštą konstrukciją būtina saugoti nuo drėgmės, o uždarų porų putoms drėgmė nepavojinga. Uždarų porų putose žymiai mažesnė rizika susidaryti rasos taškui. Daugelis purškėjų siūlo šiltinti pastatus atvirų porų poliuretano putomis, kadangi jų m³ kaina yra 2 - 3 kartus mažesnė nei uždarų porų, jas lengviau parduoti. Kainą lemia žaliavos kiekis (atvirų porų 8-18 kg/m³, uždarų porų 35-60 kg/m³), darbų kiekis (atvirų porų poliuretano putos plečiasi 70 – 140 kartų ir vienu sluoksniu iškyla nuo 7 iki 14 cm, o uždarų porų putos plečiasi 10 – 30 kartų ir vienu sluoksniu iškyla nuo 1,5 iki 3 cm) bei atlikimo kokybė. Atvirų porų poliuretano putų šiluminės, akustinės ir garo laidumo savybės beveik niekuo nesiskiria nuo vatų savybių. Viena, kuo atvirų porų poliuretano putos pranoksta vatas – geresnis sandarumas, vientisas sluoksnis, kuriame nėra jokių sudūrimo tarpelių. Tačiau atvirų porų poliuretano drėgmės įgeriamumas yra žymiai didesnis nei mineralinės vatos, todėl mūsų klimatinėje zonoje šiltinant atvirų porų poliuretano putomis būtina garo izoliacija.

Uždarų porų poliuretano fizikinės savybės absoliučiai skiriasi ir nuo vatų, ir nuo atvirų porų poliuretano. Pagal standartą uždarų porų poliuretano putomis laikomos tos, kurių >90% tūrio sudaro uždaros poros. Atvirų porų poliuretano putas sudarančių uždarų porų dalis tesiekia 10 – 30 proc. Didelę reikšmę turintis parametras yra drėgmės varžos faktorius µ. Kuo jis mažesnis, tuo lengviau garas prasiskverbia, tuo didesnis garų kiekis gali nespėti prasibrauti per difuzinę plėvelę ir tuo daugiau drėgmės kondensuojasi šiltinamojoje medžiagoje. Oro kaip ir vatų µ=1, atvirų porų poliuretano µ=3-5, medienos µ=20-50, uždarų porų poliuretano µ=70-130 (priklausomai nuo tankio), garo izoliacinės plėvelės µ>10000. Garas per uždarų porų poliuretaną skverbiasi 2-3 kartus sunkiau negu per medį, vietos susidaryti kondensatui putose nėra, todėl, laikantis išpildymo reikalavimų, daugeliu atveju garo izoliacija nėra būtina.

Lietuvoje iki 2013 m. purškiamam BASF PU Elastospray poliuretanui buvo naudojamas „Nacionalinis techninins liudijimas“, o nuo 2013 metų purškiamas poliuretanas sertifikuotas pagal LST EN 14315-1:2013 standartą.

CE ženklinimas yra privaloma procedūra, taikoma produktams ženklinti, siekiant užtikrinti jų atitikimą ES nustatytoms teisės normoms, saugumą naudojant bei lankstesnes judėjimo sąlygas vieningoje ES rinkoje. Šis ženklas parodo, kad produktas atitinka taikomus Europos direktyvų reikalavimus ir jam buvo atliktos atitinkamos atitikties įvertinimo procedūros. 

reglamentuoja statybos produktų ženklinimą CE ženklu.

CE sertifikatas BASF pu Elastospray 1622/6 (susisiekite ir atsiusime el. paštu)

Purškiamų putų poliuretano standartas –  LST EN 14315-1:2013

Šiuo metu aukščiausiais techniniais parametrais pasaulyje pasižyminčias poliuretanines putas „PU Elastospray“ gamina vokiečių BASF kompanija, kuri užima lyderės pozicijas ne tik Europos chemijos pramonėje, bet ir yra viena iš pirmaujančių chemijos produktų gamintojų pasauliniu lygiu. Nuo 1865 metų veikianti bendrovė rinkoje įsitvirtino kaip kompetetinga, inovatyvi, patikima bei aukštos kokybės produkcijos gamintoja ir tiekėja. BASF koncernui priklauso daugiau kaip 170 dukterinių bendrovių, o jose dirba daugiau kaip 110 tūkstančių darbuotojų.

„PU Elastospray“ putų technologija pradėta gaminti ir plačiai naudoti daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų. O putos gaminimo technologija ir cheminė sudėtis yra nuolat tobulinami, siekiant išlaikyti aukščiausios kokybės, ilgalaikio, ekologiško ir maksimaliai efektyvaus gaminio vardą.

Informacija:

BASF koncernas 2013 m. pakeitė purškiamų putų pavadinimą iš Elastopor į PU Elastospray.